Gone Girl filmo recenzija

‘Sup, dawgerette? Čia, atsiprašau, dar nepersijungiau iš savo amerikietiškojo “Mean Girl“ rėžimo (*mirkt mirkt* pameni praeitą įrašą? *mirkt mirkt*)… Tuoj, duok man keletą minučių. Beje, jei įdomu, tai pas mus rimtai dabar taip sveikinasi. Aišku, tarp juodaodžių merginų tai – populiaresnis kreipinys, bet ir mes pašaipiai kartais pasisup’iname. 🙂

Vakar žiūrėjau nuostabų filmą, iš kurio parsivežti įspūdžiai – dar šilti, todėl šiandien ir būtent šiandien noriu su Jumis jais pasidalinti. Be didelių ceremonijų, leidžiuosi į daugiau – mažiau įprastas recenzijų vėžes…

Filmo pavadinimas: Gone Girl (“Dingusi”*)

Žanras: Drama

Režisierius: David Fincher

Pagrindiniai aktoriai: Ben Affleck, Rosamund Pike, Neil Patrick Harris

Siužetas (trumpai) ir mano nuomonė: Filmas prasideda vieną vasaros rytą šiaurės Misūryje, JAV. Tiesa, man filmas prasidėjo vieną šaltą žiemos vakarą Niu Džersyje, JAV, bet apie tai – kitą kartą. Penktosios Niko (vaidina B. Affleck) ir Eimės (ją atvaizdavo mano bff Rosamunda Pike) vestuvių metinės. Pakuojamos dovanos, laukia romantiška šventė. Or so it seems at first… Netikėtai dingus Eimei, jos galantiškasis vyrelis atrodo veikiau sutrikęs nei prislėgtas netekties, nors puikiai žino, kad yra pagrindinis įtariamasis byloje, kuri. Eimė – tokia pseudopsichopatė new age hipsterė rašytoja – galėtų išvesti iš pusiausvyros bet ką. Didėjant policijos ir žiniasklaidos spaudimui, Nikas įmantriai išsisukinėja ir daro vieną už kitą keistesnius sprendimus – tol kol jis, t’sakant, cracks up ir net jo dvynė sesuo ima abejoti brolio nekaltumu. Kaip visuomet tokiuose filmuose, tiesa yra kur kas tamsesnė, painesnė ir šiurpesnė, o šviesa tunelio gale – gražesnė ir ryškesnė nei galima iš pirmo žvilgsnio numanyti. 🙂 Rekomenduoju visapusiškai!

P. S. Mielas skaitytojau, nepadaryk man “dingau“, ok? 🙂

*Pagaliau galiu pasidžiaugti ramiu, paprastu ir, mano nuomone, tinkamu lietuviško filmo vertimu. Ne tik vertimu, bet ir įgarsinimu. Be priekaištų! 🙂