Interstellar filmo recenzija

Leisk dar kartą su tavimi pasisveikinti, mielas skaitytojau! Tik ką grįžau iš kino teatro, kur žiūrėjome naujausią Christopher’io Nolan’o režisuotą filmą – “Interstellar“. Tiesa, sąvoka “žiūrėjome“ kiek subjektyvi – kol aš žiūrėjau į ekraną, šalia sėdinčios merginos žiūrėjo į išsipūtusius paskutinėje eilėje sėdėjusių vyrukų raumenis. Bet apie tai – kitą kartą. Grįžkime prie filmo.

Filmo pavadinimas: Interstellar (“Tarp žvaigždžių“)

Žanras: Mokslinė fantastika

Režisierius: Christopher Nolan

Pagrindiniai aktoriai: Matthew McConaughay (vienas mėgstamiausių mano aktorių), Anne Hathaway (dievinu jos šypseną!), Matt Damon, Jessica Chastain

Siužetas (trumpai): Ar visai žmonijai lemta mirti Žemėje? Ar vis tik mūsų rasė sugebės rasti būdų užkariauti beribę Visatą ir sukurti naujus namus tolimajame kosmose? Grupė bebaimių astronautų, vadovaujamų profesionalaus lakūno ir inžinieriaus Kuperio, iškeliauja į plačiąsias kosmoso gelmes ieškoti atsakymų ir atrasti naujų pasaulių.

Mano nuomonė: Visų pirma, noriu pagirti vizualinį filmo apipavidalinimą. Saikingai naudojami specialieji efektai (laiku ir vietoje), sceninės dekoracijos ir unikalus apšvietimas sukuria išties įtraukiantį realizmo ir fantastikos mišinį, pasižymintį emociškai brandžią atmosferą.

Ne ką menkesnio dėmesio vertas ir garso takelis. Nolan’o filmai visuomet pasižymėdavo profesionaliu akustiniu apipavidalinimu ir šis filmas – ne išimtis. “Tarp žvaigždžių“ užburia, be perstojo stebina ir retkarčiais net išgąsdina darnia garsų simfonija.

Filmo eigoje nagrinėjamas klausimas apie gyvenimo prasmę: “Kas svarbiau – žinojimo ribas praplėsianti kosminė misija, ar Žemėje vieni liekantys du misijos vado vaikai?“ Plyštančia širdimi Kuperis (pagrindinis filmo veikėjas) atsisveikina su mažąja dukrele, pažadėjęs jai būtinai sugrįžti, tačiau puikiai žino, kad jokie atradimai ir nauji pasauliai nepakeis to, ką jis palieka Žemėje. Įdomu tai, jog didžioji dalis filmo fantastinių elementų yra labai “plausible“ (nerandu lietuviško atitikmens šiam žodžiui 😦 ) – paremti realiai egzistuojančių kvantinės mechanikos ir gravitacijos dėsnių pritaikymu.

Papildomi + balai filmui skiriami už tai, kad šis mane pravirkdė net keletą kartų. Stipru!

Esu tikra, jog “Tarp žvaigždžių“ yra objektyviai dėmesio vertas filmas ir rekomenduoju jį visiems gero kino mėgėjams!