Kaip iškepti Abitūrientą? (I dalis)

– Sveiki! Jūs žiūrite pusiau tiesioginę laidos “Andromedos receptai” transliaciją. Šiandien ketiname Jums parodyti, kaip iš visiškai paprastų, kasdienių produktų galima pasigaminti visame pasaulyje pripažinto kulinaro Giedriaus Kulikausko megstamiausią patiekalą – Abitūrientą. Pabrėžiame, jog nors ingredientai ir yra nesunkiai randami kiekvienoje didesnėje parduotuvėje, pats Abitūriento gaminimo procesas yra gana sudėtingas, susidedantis iš kelių dalių ir užimantis nemažai laiko. Iš anksto perspėju, jog tešlos gaminimo eiga gali Jus sugluminti ir papiktinti. Ji visiškai neatitinka įprastų kepimo taisyklių ir apskritai dažnai prasilenkia su sveiku protu. Tačiau taip, kaip margaspalvio drugelio nebūna be šlykštaus vikšro, taip ir kerinčio Abitūriento delikateso neįmanoma pagaminti be dar šlykštesnės tešlos. Klausydamiesi tolimesnių instrukcijų, stenkitės to nepamiršti.

I etapas – Tešlos paruošimas

Pradėkite nuo tinkamo nusiteikimo. Tikriausiai žinote, jog kiekvieno kepinėlio savotiškas gyvenimas prasideda ne nuo pirmųjų jo ingredientų supylimo į dubenį, bet nuo minties apie jo atsiradimą kepėjo galvoje. Abitūriento pyragui reikalinga tešla turėtų pasižymėti Meilės ir entuziazmo stygiumi, todėl prieš imantis bet kokių veiksmų, būtina užtikrinti, jog jie bus atliekami “tep šlep” – abejingai ir neatsakingai.

Antrasis uždavinys – priešiškos aplinkos sukūrimas. Mūsų siekiamybė yra gyvenimo ir gamtos negandų užgrūdinta tešla: tvirta kaip plienas ir atšiauri kaip patys tolimiausi Sibiro užkampiai. Prieš pradedant minkymo procesą, siūloma įsitikinti, jog bet kuriuo metu virtuvėje bus tai per karšta, tai per šalta; lis, kada nereikia ir pūs širdį geliantis vienatvės vėjas. Siekiant išties gurmaniškos precizikos, rekomenduojama viso kepimo metu klausytis filmo “Pjūklas” garso takelio. Pasirūpinę aplinka, suraukite antakius, perkreipkites lūpas ir porą kartų riebiai nusikeikite. Galite panaudoti visą Didįjį Keiksmažodžių Ketvertą – Tetragramatoną.

Kibkime prie darbo. Galite kibti ir į darbą, tačiau tai nebus taip efektinga. Efektyvu – gal, efektinga – nelabai. Žodžiu, paimkite paprastą dubenėlį ir padenkite jį Meilę sugeriančiu aliejumi. Negaliu apsakyti, koks svarbus yra šis aliejus. Sunku įsivaizduoti kepėją, kuris sugebėtų atlikti visus darbus neįdėdamas į juos bent dalelės savęs. Sąmoningai ar nesąmoningai, gražūs ir šilti jausmai visuomet prasiveržia, todėl mums būtina pašalinti juos dirbtiniu būdu. Tam ir reikalingas specialus aliejus. Paruošę dubenėlį, įberkite į jį žiupsnelį Dvasios. Tik ne per daug! Juk vargu ar matėte kada dvasingą tešlą. Po to, įpilkite tris stiklines Gyvenimo miltų, pagardinkite juos įvairiais būdo trūkumais, užpilkite šlakeliu beprotybės ir giliai giliai pasėkite neišpasakyto liūdesio, vienatvės bei nusivylimo sėklas. Pamažu maišydami susidariusią masę, savo nuožiūra pridėkite to, ko jai nereikia ir pašalinkite tai, kas jai gyvybiškai būtina. Atlikdami šiuos veiksmus, stenkitės neleisti tešlai įgauti savitumo, savojo skonio bei savosios formos. Jai nuolat turi kažko trūkti. Nepamirškite, tai – Jūsų tešla ir ji turi atitikti visus Jūsų pagrįstus bei nepagrįstus reikalavimus. Pagrįstus – ypač, o nepagrįstus – dar ypačiau.

Jei viską atliksite teisingai, turėtumėte gauti visiškai niekam tikusią, mirtimi alsuojančią tešlą. Tačiau per daug dėl to nesisielokite – juk yra prieskonių!