Mean Girls filmo recenzija

Prašau, nepyk, už tai, apie ką rašysiu šiandien. 🙂 Mano pasirinktas filmas – nuostabus, puikus ir šaunus, tam tikromis prasmėmis netgi kultinis, bet… Vis tas bet pakiša koją. Žodžiu, daugeliui mano pasirinkimas gali atrodyti keistas, bet “bear with me on this one, honey boo“. Paskaityk, pažiūrėk – ir tikrai nenusivilsi! 🙂 Grojant būgnams ir skambant fanfaroms, pristatau Jums…

Filmo pavadinimas: Mean Girls (“Naujokė“***)

Žanras: Komedija

Režisierius: Mark Waters

Pagrindiniai aktoriai: Lindsay Lohan (arba LiLo xoxo, kaip sakoma Amerikėj 🙂 ), Rachel McAdams, Tim Meadows, Amy Poehler

Siužetas (trumpai): Pagrindinė juostos herojė Keidi Heron užaugo toli nuo didmiesčio triukšmo ir miestuose gyvenančių paauglių problemų. Vienoje Afrikos šalyje, kur ilgus metus dirbo mergaitės tėvai, gyvenimas vyko pagal savus dėsnius. “Išgyvena storiausias {tpfu, norėjau pasakyti stipriausias :P}” – nelengvų gyvenimo sąlygų ir pavojų užgrūdinta Keidi manė perpratusi pagrindinį gamtoje galiojantį principą. Ji net negalėjo pagalvoti, kad patekusi į civilizuotą pasaulį, mergina susidurs su dar žiauresniais džiunglių įstatymais. Džiunglių, kurios prasideda atvėrus vidurinės mokyklos duris.

Mano nuomonė: Prisipažinsiu, turėjau savų motyvų dar kartą (jau ketvirtą) peržiūrėti filmą. Pirma: Netflix filmų portale jis buvo siūlomas nemokamai. Antra: Pasiilgau jaunosios, kokaino juostelių dar nesugadintos LiLo. Trečia: Mano gyvenimas pastaruoju metu vos ne taktas į taktą atkartojo filmo siužeto vingrius. Ak, tie mokslai Amerikoje. 😉

Grįžkime prie filmo. Trys žodžiai: Super. Gera. Komedija! Juoktis galima iki ašarų arba iki kol prispaus į tualetą. Humoras ne tik geras, bet ir originalus, kartais net pritrenkiančiai atviras ar šokiruojantis (visa tai nenuostabu, nes siužeto autorė – garsioji komikė Tina Fey). Laikui bėgant, tiek man, tiek daugeliui kitų, filmo žiūrėjimas įgavo ir socialinį aspektą: juk kaip smagu pasikviesti keletą draugių į sleepover’į, įsijungti Mean Girls ir apkalbinėti mokyklos bernus. 🙂 Tai, jog filmas tai leidžia, tai įgalina – tik dar vienas fikusų medis į jo daržą (suprask, pliusas).

Praeitą kartą nykštys rodė į kairę, dabar – į dešinę. Ypatingo skirtumo nėra, ir vėl šį filmą rekomenduoju iš jaunos ir truputį naivokos savo širdelės! ❤

*** “Naujokė“?! Net neįsivaizdavau, kad filmas šitaip, hm, keistai vadinamas, kol neprisėdau rašyti šios mini-recenzijos. Galvojau, lietuviai bus išvertę kažkaip panašiai į “Piktosios pupytės“ or something similar, bet tokio keisto sprendimo tikrai nesitikėjau. Oh well, neteisiu ir nevertinu to, ko nesuprantu. Keista – ir tiek.

Interstellar filmo recenzija

Leisk dar kartą su tavimi pasisveikinti, mielas skaitytojau! Tik ką grįžau iš kino teatro, kur žiūrėjome naujausią Christopher’io Nolan’o režisuotą filmą – “Interstellar“. Tiesa, sąvoka “žiūrėjome“ kiek subjektyvi – kol aš žiūrėjau į ekraną, šalia sėdinčios merginos žiūrėjo į išsipūtusius paskutinėje eilėje sėdėjusių vyrukų raumenis. Bet apie tai – kitą kartą. Grįžkime prie filmo.

Filmo pavadinimas: Interstellar (“Tarp žvaigždžių“)

Žanras: Mokslinė fantastika

Režisierius: Christopher Nolan

Pagrindiniai aktoriai: Matthew McConaughay (vienas mėgstamiausių mano aktorių), Anne Hathaway (dievinu jos šypseną!), Matt Damon, Jessica Chastain

Siužetas (trumpai): Ar visai žmonijai lemta mirti Žemėje? Ar vis tik mūsų rasė sugebės rasti būdų užkariauti beribę Visatą ir sukurti naujus namus tolimajame kosmose? Grupė bebaimių astronautų, vadovaujamų profesionalaus lakūno ir inžinieriaus Kuperio, iškeliauja į plačiąsias kosmoso gelmes ieškoti atsakymų ir atrasti naujų pasaulių.

Mano nuomonė: Visų pirma, noriu pagirti vizualinį filmo apipavidalinimą. Saikingai naudojami specialieji efektai (laiku ir vietoje), sceninės dekoracijos ir unikalus apšvietimas sukuria išties įtraukiantį realizmo ir fantastikos mišinį, pasižymintį emociškai brandžią atmosferą.

Ne ką menkesnio dėmesio vertas ir garso takelis. Nolan’o filmai visuomet pasižymėdavo profesionaliu akustiniu apipavidalinimu ir šis filmas – ne išimtis. “Tarp žvaigždžių“ užburia, be perstojo stebina ir retkarčiais net išgąsdina darnia garsų simfonija.

Filmo eigoje nagrinėjamas klausimas apie gyvenimo prasmę: “Kas svarbiau – žinojimo ribas praplėsianti kosminė misija, ar Žemėje vieni liekantys du misijos vado vaikai?“ Plyštančia širdimi Kuperis (pagrindinis filmo veikėjas) atsisveikina su mažąja dukrele, pažadėjęs jai būtinai sugrįžti, tačiau puikiai žino, kad jokie atradimai ir nauji pasauliai nepakeis to, ką jis palieka Žemėje. Įdomu tai, jog didžioji dalis filmo fantastinių elementų yra labai “plausible“ (nerandu lietuviško atitikmens šiam žodžiui 😦 ) – paremti realiai egzistuojančių kvantinės mechanikos ir gravitacijos dėsnių pritaikymu.

Papildomi + balai filmui skiriami už tai, kad šis mane pravirkdė net keletą kartų. Stipru!

Esu tikra, jog “Tarp žvaigždžių“ yra objektyviai dėmesio vertas filmas ir rekomenduoju jį visiems gero kino mėgėjams!